panerti

panerti
1 panérti, pàneria, panė́rė 1. intr. R, K staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Katras mudu giliau panérsim? Mrj. Jis giliai pàneria Dkš. Jis ir panė́ręs gerai plaukia Jrb. Žmogus ... greit po vandeniu panė́rė Jrk35. O iš kraštelio vis plaukte plaukė, vidurėly panė́rė JD76. Gaigals panė́rė, naras palėkė, volungužė tupėjo JV772. Lakūns palėkė, narūns panėrė (d.) Tv. ^ Žalia lydeka panė́rė, visą girią pakėlė (dalgis) Vv. | refl. SD206: Ančiukas pasinėrė į pat dugną ir vėl išnėrė rš. Lydeka į vandenį pasinėrė K.Bor. Panėręs (pasinėręs) plaukė J.Jabl. Jis pasinė́rė, nuniro į vandenį iki pasìneriant J. Vai aš pasiversiu raiba lydekėle, vai aš pasinersiu in jūres mareles LB147. 2. tr. įkišti (į vandenį), panardinti, pagramzdinti: Žuvį geriausia panėrus į vandenį skusti rš. Jis arklį panė́rė po ledu J. Kai kurie produktai kepami panerti riebaluose, įkaitintuose iki 150–180 laipsnių rš. Tomas atsisėdo ant aruodėlio briaunos, panėrė pirštus į vėsius grūdus J.Avyž. | prk.: Nežmoniška ilgus metus plėšti žmones ir galų gale juos į skolas panerti rš.
panertinaĩ adv.: Šarmu apipilk supjaustytas roputes panertinai ir taip laikyk IM1847,28. | refl.: Visas aš pasinė́riau, viena tik galva paliko pavirš BM146. Tik iškiši koją ir pasineri purvan Dbk. Kirsk malkas pasinėręs lig pažasčių pusny Ds. Kajus jautėsi lyg pasinėręs į sniego pusnį J.Balč. Jis kartais net iki smakro pasinerdavo pusnyje rš. Jis gulia terp pūkų visas pasinė́ręs Šd. | Kelios rankos pasinėrė jo kišenėse, ištraukė dokumentus rš. | prk.: Visos trobos liepsnose pasinėrė rš. Tvoros ir vartai buvo pasinėrę tamson rš. Iki ausų pasinėrė skolose rš. Ar midaus per daug išgėrė, kad miegan taip pasinėrė? B.Sruog. Kai pažiūri, net širdis apsąla – kaip čia nepasiners, neinsmegs akys BM61.
3. intr. pagrimzti, nuskęsti: Nėrė panė́rė, i panė́rė Krš. Tokios duobės kelė[je] liuob būs, ka ratai panérs Grd. Ragių stipiną reik kalti nu palinkimo – neužsikirs, nepanérs Šts. Vežimas panėrė į griovį, ir kurį laiką jo visai nebebuvo matyti ir girdėti A.Vien. | Panėręs (pažliugęs) kel[ia]s, negal bepravažiuoti Šts. | prk.: Idant iš linksmos aitros taviep panertų [siela] M.Valanč. | refl.: Pasinėrė kel[ia]s tarp velėnijų Šts. 4. intr. kur greit įeiti, įlįsti; dingti: Motina antroje akimirkoje jau panėrė girioje su kūdikiu V.Piet. | refl.: Mašina tik murkt – po miesto pasinė́rė Ar. 5. intr. prk. įsitraukti, įsigilinti: Tada tektų giliai panerti į gyvenimo slėpinius Vd. | refl.: Norėdamas užsimiršti, jis pasinėrė į kasdieninius rūpesčius, kurių niekada nestokojo varganoje Stepulių lūšnelėje J.Avyž. Ignotas buvo labai susimąstęs, pasinėręs savyje rš. Jis pasineria gyvenimo sūkurin, susipažįsta su vis naujais ir naujais žmonėmis sp. Grįžęs į Lietuvą, jis dar labiau pasineria į kultūrinį bei literatūrinį ano meto gyvenimą rš. Pasinė́rė į darbą kaip musė į medų Pn. Kad pasinė́ręs tokiame darbe, turi vaikščioti Pp.
◊ šìrdį panérti (į ką) susižavėti: Ar nebuvo panėręs savo širdies gerybėsna žemiškosna? A.Baran.
\ nerti; atnerti; įnerti; išnerti; nunerti; panerti; parnerti; pernerti; pranerti; prinerti; sunerti; užsinerti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • panerti — panérti 1 vksm. Váltis grei̇̃tai panėrė po vándeniu …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • panerti — panérti 2 vksm. Panėrė duktė̃ šalikė̃lį ir padėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • panerti — 2 panerti, pàneria, panėrė 1. tr. kiek pamegzti: Kiaulių leku šerti, panerk, Janike, už muni Krš. 2. tr. pritvirtinti užneriant ant ko: Nintys panertos an pakojų Štk. | refl. tr.: Kad karvės daug pieno duotų, daryti taip: Joninių rytą labai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • panėrimas — 1 panėrìmas sm. (2) → 1 panerti: 1. KII223. 2. Apie panėrimą [krikštijant] nei pusės žodžio nesako rš. 3. refl. rš → 1 panerti 4 (refl.). nėrimas; įnėrimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antnerti — 2 antnerti, añtneria, antnėrė (ž.) tr. J užmauti kilpą. | refl. tr.: Šis ... ansinėrė virvę ir žemyn nusileido iš bokšto BsPII21. nerti; antnerti; apnerti; atnerti; įnerti; išnerti; nunerti nuneria nunėrė; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apnerti — 2 apnerti, àpneria, apnėrė tr. 1. aplink nerti, apmegzti: Juostelių kraštai būdavo apneriami arba apsiuvinėjami spalvotais siūlais rš. Rankšluosčių galai pinikais apnerti rš. Pjauk guzikus lauku ir duok mun apnerti Slnt. 2. numegzti visiems,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkliudyti — tr. Š atleisti, atkabinti užkliuvusį, atpainioti: Ašis vežimo užkliuvo, iššok, Jonai, atkliudyti Plv. Gal panerti ir atkliudyti tinklą KlvrŽ. | Atkliudyk siūlą nuo vinies – traukiant nutruks Rd. | prk.: Kaipgi tada šią kliūtę, skersai jų užmanymo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atnerti — 1 atnerti, àtneria, atnėrė intr. 1. atplaukti po vandeniu: Atnėrė narūnužėlis, sudrumstė vandenėlį JD719. Atnėrė žuvis Vlkv. 2. Krsn greitai ateiti, atbėgti: Išsigandę vaikai atnėrė iš miško Jnš. Jau atneria traukinys rš. nerti; atnerti; įnerti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atnerti — 2 atnerti, àtneria, atnėrė tr. 1. Š atpalaiduoti kilpą: Karvę pakartą atnėriau Prn. | refl.: Siūlas atsinėrė nuo verpstės ir pūkšt žemėn Prng. Kada atsinera strangas, arklys nebgalia traukti Kv. 2. atjungti, atpalaiduoti ką sukabintą, prijungtą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gana — ganà adv. 1. pakanka, užtenka: Gana skelbti neapykantą ir raginti kariauti! sp. Gana jums žmonių kraujas lakti! Žem. Ganà jum rietenos! Kp. Gana, gana – nemušk! Jrb. Ganà jau, pavalgei! Dkš. Ganà, daugiau nebenoriu Krkl. Galgi yr kada ganà?… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”